įlįsti

įlį̃sti, į̃lenda, įliñdo intr. K; SD400, R 1. įsmigti: Man rakštis įliñdo an koją Rm. Kartu vilkosi įlindusi jos (katytės) krūtinėn strėlė J.Bil. 2. į vidų, į siaurą vietą, į tankmę įeiti, įsiskverbti: Priėdė, atsigėrė ir įlindo į plyšį J.Jabl. Straigė nušliaužė nuo radasto ir įlindo į samanas rš. Viename mūšyje įlindo iš baimės į balą V.Kudir. O jei noras pasiuostyt – įlendi į jauną beržynėlį P.Cvir. Kalnas apaugęs neįlendamu mišku M.Valanč. Anas, rugiuosna anlindęs, pranyko kaip ugnėn Gdr. Tu, svotuli, kur dingai, ar į šiaudus įlindai? LTR. Įlindau terp vyrų [susirinkime] Ėr. Pro duris pataisėm katei, šuniui įlendamą [tarpelį] Lž. Įliñdo kaip žuvis į váržą Ėr. Kas [ne]įeit pro angą ing gardą avių, bet inlenda kur kitur, tasai vagis yra DP245. Antliñdo (įlindo) blusa nosin Tj. | prk.: Saulė į debesį įliñdo (užslinko debesis) Grž, Rm. Takelis įlindo į pakrantės krūmus rš. Dalgiai inliñdo in rugius (prasidėjo rugiapjūtė) Smn. | Įlindau aš į tą žemelę iki kaklo ir užmiršau, kada diena, kada naktis P.Cvir. Tarp jo gyvenimo ir mužikų, kurių tarpan jis įlindo (prie kurių pritapo), buvo didžiausias skirtumas rš. | Rauplės įlenda į kūną N. Mokslas paaugusims nebįlenda (sunkiai išmokstama) Ggr. Dievas žino, kas jam tada įliñdo (ką jis sugalvojo) Gs. ^ Ką dabar darysi, gyvas į žemes neįlį̃si Grž. Dangus aukštai – neįlipsi, žemė kieta – neįlįsi NžR. Be muilo įlindo, bet atgalio neišlindo KrvP(Klm). Gi ne maišas – neįlįsi (sunku žmogų pažinti) Bsg. Į vidų nei vienam žmogui negal įlįsti Sim. Miške gimęs, miške augęs, išėjo į lauką ir įlindo į žemę (arklas) Pn. | refl.: Aš įsilįsiu į jaučio ausį BsPI9. Lapė, žąsį pasivogus, įsilindo į karklyną rš. ^ Miške įsilindusi, visus iš namų veda (uoga) LTR(Vdk). ║ apsirengti, užsivilkti: Juozas išeiginę sermėgą nusivilko ir, į kailinius įlindęs, išbėgo paskui tėvą LzP. | refl.: Dabar jau nebereikia tau gėdytis įsilįsti į tėvo kailinius I.Simon. 3. dingti, prapulti, nežinia kur būti: Tu taip įlendi, kad tavęs joks velnias negali rasti rš. Niekur negalima rasti, įlindo kaip į peklą Jnš. ║ pasidėti, rasti vietą: Na, kur tu, vargšeliau, įlį̃si! Lkv. 4. įsimesti, prikibti (apie ligą, skausmą ir pan.): Koki liga įliñdo Kal. Rankon grižas įlindo rš. Inlindo šonan sopelė, nežinau ir iš ko Sdk. Kažkas įlindo an koją – trečia diena gelia Ėr. Įliñdo kas širdin ir sopa Pn. 5. įknibti, įsigilinti į ką: Į knygą įlindęs mūkso seniukas J.Paukš. Įliñdus i įliñdus knygos[na] (skaito ir skaito) Mžš. 6. dažnai ar ilgai kur būti, nuolat lankytis: Jis tame kieme įliñdęs Jnšk. Jūs vis pas mane įliñdę (nuolat ateinate, skolinatės) Ėr. Anas te kai velnias peklon – inlindęs ir inlindęs Sdk. Pas Marcinkevičius įlindęs visą laiką i da šieno negavo Sml. | Barometras lietuj įlindęs (rodo lietų) Vb. 7. įsibrauti, įsiveržti kur: Vagies įlįsta (įsivogta) klėtin ir viskas išvogta Blv. Įlindo kažkoks niekšas į kišenę ir nujojo pinigus rš. Įlindo kaip kiaulė, pabuvo kaip žmogus Pn. | Jis norėjo įlįsti į tą vietą (gauti tą tarnybą) Ėr. ^ Kiaulės akis turėdamas, visur įlįsi Gž, Mrk, Ds. | refl.: Įsilindo į vaikų namus rš. 8. pakliūti, patekti į sunkią padėtį: Ot įlindo mergelė, močios neklausydama (pakliuvo į bėdą) Dbk. Į šią bėdą įlindau per savo kvailystę rš. Bene iš savo noro arba iš savo valios įlindo [į kalėjimą]? Žem. Sukčius suprato, kad jis pats įlindo (įkliuvo) J.Balč. Visi [vaikai] inliñdo labai Lp. Įliñdo į skolas lig ausų Vvr. | Į banką reikė[jo] įlį̃sti (įsiskolinti) Lnkv. | refl.: Petras Gerklys įsilindęs į skolas rš. Už neteisingą prisiegą būtų įsilindus pusėtinai Skr. 9. Dv įlipti, įkopti: Inlį̃sk ąžuolan ir šauk mus Arm. | refl.: Kytrieji nuejo į butą, o durnesnis įsilindo į medį LMD. Pasivalgos, įsìlendas pradėm į lovą i gulia Dov. ^ Pasikark į šakalį įsilindęs J. 10. įeiti: Daržan kruopą (truputį) iñlendu paravėt – žolė auga Zt. Inlįsiù savo gryčelėn (įeisiu gyventi) Ut. | Jau metuos gerai anliñdę (įmetėję) Ad. 11. įklimpti, įsmukti: Itoj balaitėj lig kelelių iñlendi Lz. 12. pratilpti, pralįsti: Kiti judamieji bokštai buvo tokie aukšti, kad negalėjo įlįsti pro miesto vartus A.Vien. 13. tilpti, sueiti: Vėl šimtas įlindo (kaštavo) Ėr.

◊ į ãkį įlį̃sti patikti: Levutė tikrai įlindo jam į akį Žem. Įlindo mums į akį ant sienos toks įstabus paminklas Žem.

į akìs įsilį̃sti įkyrėti kam, nuolat lįsti prie ko: Jis man vis į akis įsilindęs ir įsilindęs Alk.

į gálvą (galvõn) įlį̃sti įstrigti į sąmonę, į atmintį: Ta mintis jam įlindo į galvą J.Balč. Bala žino, kas jam į galvą įlindo (ką jis sugalvojo) Rm. Noroms nenoroms galvon įlenda klausimas: o kame gi lietuviai? rš. Mįslės kokios galvõn inliñdo Skdt.

į šìrdį įlį̃sti

1. įeiti į žmogaus vidų, jį pažinti: Negaliu į jo širdį įlįst B.

2. patikti: Prievarta į širdį neįlįsi rš. Petrui Vyturytė buvo į šìrdį įliñdus Raud.

skūrõn įlį̃sti būti kieno vietoje: Ka vyras inlistų̃ moterų skūrõn, tai žinotų [, kaip sunku moterims] Vrn.

kíek įlį̃s užtektinai, smarkiai: Inpilsme jam, kiek inlįs Dglš.

\ lįsti; antlįsti; aplįsti; atlįsti; įlįsti; išlįsti; paišlįsti; papaišlįsti; nulįsti; palįsti; padlįsti; parlįsti; perlįsti; pralįsti; prilįsti; sulįsti; papasulįsti; užlįsti